Zaufanie do mediów informacyjnych: naiwne postrzeganie przyczyn zdominowane przez…
Słowa kluczowe:
media litewskie w XXI wieku, kryzys zaufania, media tradycyjne, modele tworzenia wiadomościAbstrakt
W ciągu ostatnich 20 lat zaufanie do tradycyjnych mediów informacyjnych spadło, szczególnie na Litwie. Media na Litwie, które na początku XXI wieku cieszyły się największym zaufaniem, są dziś postrzegane jako jedna z najbardziej niewiarygodnych struktur publicznych. W badaniach przeprowadzonych w różnych krajach UE zarysowano wiele przyczyn tej dynamiki. Specyficzne i wyjątkowe realia litewskie, zwłaszcza naiwnie postrzegana infrastruktura „przyczynowa”, która mogła przyspieszyć upadek zaufania, nie są zbadane. Więc dążymy do postrzegania przyczyn braku zaufania, zwłaszcza kontrastu między postrzeganiem ogółu społeczeństwa (1) a postrzeganiem samych wydawców i redaktorów oraz dziennikarzy (2). Przedstawiamy (1) wyniki specjalnie zleconego, nowo przeprowadzonego badania opinii publicznej oraz (2) serię ustrukturyzowanych wywiadów z wydawcami i redaktorami litewskich tygodników regionalnych (lokalnych).
Bibliografia
Andrukaitytė M., Vladas Gaidys paaiškino, kodėl smuko pasitikėjimas žiniasklaida, „Delfi žinios — Pagrindinis naujienų portalas Lietuvoje“ z 20.06.2020, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vladas-gaidys-paaiskino-kodel-smuko-pasitikejimas-ziniasklaida-84583027 [access online: 26.02.2024].
Appelman A., Sundar S.S., Measuring Message Credibility, „Journalism & Mass Communication Quarterly“ 2016, R. 93, nr 1, s. 59–79.
Balčytienė A., Culture as a Guide in Theoretical Explorations of Baltic Media, [in:] Comparing Media Systems Beyond the Western World, red. D. C. Hallin, P. Mancini, Cambridge 2012, s. 51–71.
Bauer P.C., Fatke M., Direct Democracy and Political Trust: Enhancing Trust, Initiating Distrust–or Both?, „Swiss Political Science Review“ 2014, R. 20, nr 1, s. 49–69.
Berg S.H., O’Hara J.K., Shortt M.T., Thune H., Brønnick K.K., Lungu D.A., Røislien J., Wiig S., Health authorities’ health risk communication with the public during pandemics: a rapid scoping review, „BMC Public Health“ 2021, R. 21, nr 1, s. 1401.
Brosius A., Hameleers M., van der Meer T.G.L.A., Can we trust measures of trust? a comparison of results from open and closed questions, „Quality & Quantity“ 2022, R. 56, nr 5, s. 2907–2924.
Carr D.J, Barnidge M., Lee B.G., Tsang S.J., Cynics and Skeptics, „Journalism & Mass Communication Quarterly“ 2014, R. 91, nr 3, s. 452–470.
Chaisty P., Gerry Ch.J., Whitefield S., The buck stops elsewhere: authoritarian resilience and the politics of responsibility for COVID-19 in Russia, „Post-Soviet Affairs“ 2022, R. 38, nr 5, s. 366–385.
Chandrasekhar C. P., The Business of News in the Age of the Internet, „Social Scientist“ 2013, R. 41, 5/6, s. 25–39.
Cheng H., Gonzalez-Ramirez J., Trust and the Media: Perceptions of Climate Change News Sources Among US College Students, „Postdigital Science and Education“ 2021, R. 3, nr 3, s. 910–933.
Coleman S., Believing the news: From sinking trust to atrophied efficacy, „European Journal of Communication“ 2012, R. 27, nr 1, s. 35–45.
Doerschler P., Irving J.P., Do Muslims in Germany Really Fail to Integrate? Muslim Integration and Trust in Public Institutions, „Journal of International Migration and Integration“ 2011, R. 13, nr 4, s. 503–523.
Gainous J., Abbott J.P., Wagner K.M., Traditional Versus Internet Media in a Restricted Information Environment: How Trust in the Medium Matters, „Political Behavior“ 2019, R. 41, nr 2, s. 401–422.
Garbačiauskaitė-Budrienė M., Visuomeninė žiniasklaida ir demokratija neramiais laikais — Lietuvos pamok z 2022, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1575984/monika-garbaciauskaite-budriene-visuomenine-ziniasklaida-ir-demokratija-neramiais-laikais-lietuvos-pamokos [access online: 26.02.2024].
Ishiyama J., Pechenina A., Colored Revolutions, Interpersonal Trust, and Confidence in Institutions: The Consequences of Mass Uprisings*, „Social Science Quarterly“ 2016, R. 97, nr 3, s. 748–770.
Jurkutė G., A. Streikus apie gandų visuomenę: tokia visuomenė nepasitiki žiniasklaida, labiau tiki nuogirdomis iš savo aplinkos z 2021, https://www.bernardinai.lt/a-streikus-apie-gandu-visuomene-tokia-visuomene-nepasitiki-ziniasklaida-labiau-tiki-nuogirdomis-is-savo-aplinkos/ [access online: 26.02.2024].
Kelly D., Evaluating the News: (Mis)Perceptions of Objectivity and Credibility, „Political Behavior“ 2019, R. 41, nr 2, s. 445–471.
Khan S., Negotiating (dis)Trust to Advance Democracy through Media and Information Literacy, „Postdigital Science and Education“ 2020, R. 2, nr 1, s. 170–183.
Kuprionytė S., Nekintančios žurnalistikos vertybės, http://lzs.lt/lt/naujienos/ziniasklaida_lietuvoje/archyvas/silvija_kuprionytenekintancios_zurnalistikos_vertybes.html [access online: 26.02.2024].
Matonytė I., From liberal to predatory mass media in post-communist Lithuania, „Žurnalistikos tyrimai“ 2009, R. 2, s. 159–179.
Metzger M.J., Flanagin A.J., Eyal K., Lemus D.R., Mccann R.M., Credibility for the 21st Century: Integrating Perspectives on Source, Message, and Media Credibility in the Contemporary Media Environment, „Annals of the International Communication Association“ 2003, R. 27, nr 1, s. 293–335.
Puslys D., Nuo menkstančio pasitikėjimo iki skaitytojų nenoro mokėti — didžiausi iššūkiai žiniasklaidai | Vilniaus politikos analizės institutas, https://vilniusinstitute.lt/nuo-menkstancio-pasitikejimo-iki-skaitytoju-nenoro-moketi-didziausi-issukiai-ziniasklaidai/ [access online: 26.02.2024].
Radzevičius D., Žmonės vis labiau nepasitiki žiniasklaida. Taip ir turi būti, http://www.lzs.lt/lt/naujienos/lzs_pirmininkas/archive/p17/zmones_vis_labiau_nepasitiki_ziniasklaida._taip_ir_turi_buti.html [access online: 26.02.2024].
Sapir E.V., Can we trust measures of trust? Measurement invariance in trust in EU news media, „SN Social Sciences“ 2022, R. 2, nr 10, s. 1–21.
Sievert M., Vogel D., Reinders T., Ahmed W., The Power of Conformity in Citizens’ Blame: Evidence from a Survey Experiment, „Public Performance & Management Review“ 2020, R. 43, nr 1, s. 53–80.
Stankevičius A., Lietuvoje pasitikėjimas žiniasklaida — žemiausias per 23 metus, ekspertai mato kelias priežastis, https://kaunas.kasvyksta.lt/2021/08/14/lietuvoje/lietuvoje-pasitikejimas-ziniasklaida-zemiausias-per-23-metus-ekspertai-mato-kelias-priezastis/ [access online: 26.02.2024].
S. n. (2000a). "Vilmorus" visuomenės nuomonės tyrimas: kam palankūs žmonės? Lietuvos rytas. 142. 7.
S. n. (2000b). Buvusio šalies vadovo gerbėjai neišsibarsto. Lietuvos rytas. 289. 2.
S. n. (2001). "Vilmorus" visuomenės nuomonės tyrimas: kam palankūs žmonės? Lietuvos rytas. 140. 7.
S. n. (2017). Dar vienas bandymas cenzūruoti Lietuvos žiniasklaidą. Access online: https://hrmi.lt/dar-vienas-bandymas-cenzuruoti-lietuvos-ziniasklaida/
S. n. (2021). Lietuvos mokslininkai, žiniasklaida ir visuomenė telkia jėgas skaitmeniniam atsparumui didinti — kuriamas bendras tyrimų centras. Access online: https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/lietuvos-mokslininkai-ziniasklaida-ir-visuomene-telkia-jegas-skaitmeniniam-atsparumui-didinti-kuriamas-bendras-tyrimu-centras.d?id=88876235
S. n. (2022). Balčytienė, A.: „Dezinformacijos tikslas — sieti sumaištį ir nepasitikėjimą“. Access online: https://sc.bns.lt/view/item/431489
Tovarovas M., Skaidrumas yra būdas atgauti pasitikėjimą — Universiteto žurnalistas, http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/2012/05/skaidrumas-yra-budas-atgauti-pasitikejima/ [access online: 26.02.2024].
Wasif R., Does the Media’s Anti-Western Bias Affect its Portrayal of NGOs in the Muslim World? Assessing Newspapers in Pakistan, „VOLUNTAS: International Journal of Voluntary and Nonprofit Organizations“ 2020, R. 31, nr 6, s. 1343–1358.
Pobrania
Opublikowane
Jak cytować
Numer
Dział
Licencja
Prawa autorskie (c) 2024 Rocznik Historii Prasy Polskiej
Utwór dostępny jest na licencji Creative Commons Uznanie autorstwa 4.0 Międzynarodowe.
